Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
nepraustaburnis — nepraustabur̃nis, ė smob. (2) Gs, nepraustabùrnis (1) OG203, Pšl 1. kas nesiprausęs burnos, nevala: Kaip tu išdrįsai, nepraustaburni, savo murzinu snukiu drumzti man čia vandenį! rš. 2. Alv kas negražiai, nešvankiai šneka: Visi jo bijojo kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
nepraustaburnis — nepraustabur̃nis, nepraustabur̃nė dkt. Tàs nepraustabur̃nis kai̇̃ pasakýs, tai̇̃ nežinósi, nei̇̃ ką̃ atsakýti, nei̇̃ kur̃ aki̇̀s dėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apnasrys — apnasrỹs, ė̃ smob. (3b) nepraustaburnis: Apnasrė̃ motriška – bjaurios kalbos Nt … Dictionary of the Lithuanian Language
aulaburnis — aulabur̃nis, ė smob. (2) Kp, Jž, Rk, aulabùrnis (1) BŽ105, aũlaburnis (1) Sml kas negražiai, nešvankiai kalba, nepraustaburnis, keiksmininkas: Eik tu, aulabur̃ni! Sv. ║ kas bet ką kalba, tauškia, plepys: Atstovas ne aulaburnis, bet ko nepataukš … Dictionary of the Lithuanian Language
bliaukininkas — ( inykas), ė smob. (1) bliauka, nepraustaburnis: Jis tai toks bliaukinykas, loja, kaip tik išmano Bsg … Dictionary of the Lithuanian Language
brėdūnas — ×brėdū̃nas sm. (2) kas bredija, nepraustaburnis, paleistburnis: Su tum brėdūnù nesusidėk, o pats toks paliksi Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
dangabliovys — dangabliovỹs, ė̃ smob. (34b) nepraustaburnis, paleistagerklis: Kas gi laikys tokį dañgabliovį: parėjęs girtas išlojoja išdirba visus Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
drėbtuvas — drėbtùvas scom. (2) 1. Kos42, Vb euf. žmogus ar gyvulys, kuris be tvarkos mėšluojasi, kur tik eidamas vis pridrebia, pribjauroja: Ot koks drėbtùvas: kur tik pasisuka, tuoj ir pridrebia Sb. Ir vėl susidrėbė tas drėbtùvas! Kp. Na, kas čia do… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgveraburnis — išgvẽraburnis, ė smob. (1) kas daug plepa, nepraustaburnis: Ar nenutilsi tu, išgvẽraburni! Ds. Koks senis išgveraburnis – bliauna, bliauna visaip Užp … Dictionary of the Lithuanian Language
išgverėlis — išgvẽrėlis, ė smob., adj. (1) 1. ištižęs žmogus ar daiktas, ištižėlis: Tai išgvẽrėlis – ką paims, tą pagadins Ut. Tokia išgvẽrėlė: vis duris palieka valioj (atdaras) Ds. | Su tuo išgvẽrėliu vežimu aš nevažiuosiu Skr. 2. pasileidėlis,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėpalūpis — išvė̃palūpis, ė smob. (1) mėgstantis negražiai kalbėti, nepraustaburnis: Baisus iš jo išvė̃palūpis: kas užejo jam ant liežuvio, tas ir išejo Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
